Gręžinio dezinfekcija: kada ir kaip chloruoti

Jei švaraus šaltinio rasti neįmanoma, vandenį reikia dezinfekuoti. Grundfos išskiria penkis būdus: chloravimą, ultravioletinę spinduliuotę, pasterizavimą, atvirkštinį osmosą ir saulės distiliavimą (tik tropikuose). Privačiam gręžiniui aktualiausi du pirmieji – ir dar viena situacija, kurią vadovas mini atskirai: gręžinio chloravimas po įrengimo ar serviso, kai jis 50 dienų turi koliforminių bakterijų.

Kodėl chloras

Chloravimo pranašumas – liekamasis veikimas: bakterijos naikinamos ir stovinčiame vamzdyne. UV ir kiti metodai veikia tik dezinfekcijos zonoje – jei bakterija patenka į vandenį už jos, ji dauginasi netrukdoma. Trūkumai: prieskonis kavai ir arbatai, o perdozavus – korozija metalams ir gumai.

Dozės ir laikas

Paprastas chloravimas: 1,0–1,5 mg/l esant apie 30 min. kontaktiniam laikui (nuo įpylimo iki čiaupo). Dozę reikia didinti, jei kontaktinis laikas trumpesnis, vandenyje daug geležies, sieros, amonio ar organikos, temperatūra žemesnė nei 10 °C arba pH aukštesnis nei 7. Po 30 min. laisvojo chloro likutis turi būti bent 0,2–0,5 mg/l (pH iki 7) arba 0,8 mg/l (pH virš 7); laisvasis chloras bakterijas naikina apie 20 kartų efektyviau nei su amoniu susijungęs chloras. Kai 30 min. užtikrinti neįmanoma (maža talpa), taikomas superchloravimas didesne doze, o skonis pašalinamas aktyvuotos anglies filtru.

Chloravimas tiesiai į gręžinį

Kad kontaktinis laikas būtų ilgesnis, o dozė mažesnė, vadovas rekomenduoja dozuoti tiesiai į gręžinį: kalcio hipochlorito tabletės (apie 50 % aktyvaus chloro) per plastikinį vamzdelį, kad chloras neliestų kolonos ir keliamojo vamzdžio. Tai vienintelis būdas išnaikinti geležies bakterijas, kurios gleivėmis kemša filtrą. Jei į gręžinį chloruoti neleidžiama, dozuojama po siurblio membraniniu dozatoriumi: buitinis natrio hipochloritas – 5 % tirpalas; namui su 2 000 l paros suvartojimu ir 10 mg/l doze reikia 20 ml grynojo chloro, t. y. apie 4 ml 5 % tirpalo per dieną.

Šokinis chloravimas

Užkrėstam gręžiniui: chloro tiek, kad visame gręžinio vandenyje būtų bent 25 mg/l, suslėgtas oras išstumia chloruotą vandenį į filtro žvyrą, tada gręžinys išpumpuojamas – aplenkiant filtrus ir talpą – kol chloro lieka apie 0,5 mg/l. Po to nustatoma nuolatinė dozė, jei jos reikia.

Ultravioletinė spinduliuotė

Vanduo plonu sluoksniu teka pro lempą kvarciniame gaubte. Įrenginys turi maksimalų debitą, todėl komplektuojamas su srauto ribotuvu ir montuojamas tarp siurblio ir talpos – piko metu vandens trūkumą dengia talpa. Kvarcinis gaubtas apsitraukia dalelėmis, todėl reikalingas valytuvas, o drumstas vanduo prieš UV privalo būti nufiltruotas. Lempa sensta – saugos jutiklis (fotoelementas arba srovės relė) uždaro elektromagnetinį vožtuvą, kai spinduliuotė per silpna.

Ką darome po serviso. Kiekvieną kartą ištraukę siurblį, gręžinį chloruojame ir išpumpuojame – tai vadovo logika: naujas ar atidarytas gręžinys yra užterštas kelias savaites, ir laukti, kol bakterijos išnyks savaime, nėra prasmės. Chloravimas įeina į mūsų siurblio keitimo rinkinius.